Dėl masinių klastojimų tiriant vadinamąją Garliavos pedofilijos ir žmonių nužudymo bylą

Generalinei prokuratūrai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, 2019 m. kovo 22 d.

Pareiškėjas Aurimas Drižius,

Konstitucijos pr. 23b Vilnius

Dėl masinių klastojimų tiriant vadinamąją Garliavos pedofilijos ir žmonių nužudymo bylą

„Laisvo laikraščio“ redakcijos turimi dokumentai patvirtina, kad generalinės prokuratūros prokurorai tyčia ir sąmoningai klastojo vadinamosios pedofilijos bylos įrodymus. Lygiai tą patį darė i visų pakopų teismai – sąmoningai rašė į savo nutartis žinomai melagingus duomenis. Toks prokurorų ir teisėjų piktnaudžiavimas, slepiant labai sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymus. Mažamečių vaikų seksualinį prievartavimą rodo, kad tiek teismuose ir prokuratūroje dirba labai galinga nusikalstama grupuotė, kurios nusikaltimus iki šiol dengia vadinamoji „teisėsauga“.

Todėl pateikiu faktus, kurie rodo, kaip prokuratūra ir teismai sąmoningai klastojo šios bylos įrodymus, siekdami paslėpti labai sunkius nusikaltimus įvykdžiusius asmenis:

Šios bylos tyrimui vadovavęs toks prokuroras R.Šileika savo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų mažamečių – Deimantės Kedytės ir Orintos Naruševičiūtės prievartavimo nurodo, kad neva „ekspertizė parodė, kad O.N. storoji žarna buvo išplatėjusi dėl to, kad mergaitė sirgo liga“. Tačiau iš tikrųjų profesoriaus Bagzevičiaus išvadoje buvo parašyta, kad „storosios žarnos išplatėjimą galėjo sąlygoti veikimas kietu buku daiktu“. Tačiau prokuroras nurodė, kad auka pati sirgo kažkokia liga, todėl nelaikė išmatų, ir sulaukusi dešimties metų mergaitė vis dar vaikščiojo su pamperus. Tokia prokuroro išvada prieštaravo visiems bylos įrodymams, tačiau teismas ją priėmė kaip įrodymą, kad „jokios pedofilijos nebuvo“.Apklausiant liudytoja N.Venckienę, ji atsakė, kad tikrai Deimantė pasakojo, kad jos pusseserę  Orintą prievartavo. „Jai dažniausiai kišdavo „sysalą“ į užpakalį. Dar Venckienė atsiminė, kad Deimantė pasakojo, kad ir Jonas jai kišdavo, Orinta verkdavo, o Laima Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė viską matydavo.  Tai aiškus mažamečių vaikų prievartavimas, tačiau prokuratūra net nepateikė kaltinimų Violetai Naruševičienei, o vienintelę nukentėjusios Orintos Naruševičiūtės apklausą vykdė kartu su jos motina, kuri matyt ir pelnėsi ir savo dukros pardavinėjimo pedofilams. Tai aiškus BPK pažeidimas, kai nukentėjęs vaikas apklausiamas kartu su galimai ją pardavinėjusią motina, ir tada vaikas paneigia, kad buvo prievartaujamas. Prokuratūra specialiai netyrė O.Naruševičiūtės prievartavimo bylos, nes suprato, kad su tokiais įrodymais – medicinos ekspertai net praėjus metams po prievartavimo nurodė, kad mergaitės storoji žarna galėjo būti veikiama „kietu buku daiktu“, ir todėl nelaikė išmatų – nepavyks numarinti šios bylos.

Panevėžio apygardos teismo kolegija (teisėjai Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis), pirminkaujama šiuo metu Aukščiausiame teisme dirbančio teisėjo E.Gladučio, 2010 m. nutraukė vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, kad "kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“. Tačiau tokių pokalbių išklotinių minėtoje byloje apskritai nebuvo, todėl teismo kolegija negalėjo analizuoti to, ko nebuvo byloje. Paklausus, kokius duomenis minėta kolegija “analizavo”, jeigu jų net nebuvo byloje, LAT atstovė Bružaitė perdavė šio teismo vadovų atsakymą:

”"Laba diena, atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad teismas, vadovaudamasis Informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams taisyklėmis, patvirtintomis Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 13P-51-(7.1.2), teikia tik su jo veikla ir bylomis susijusią objektyvią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų paklausime išdėstyti klausimai yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, į juos atsakymai nebus teikiami".

Tokiu atsakymu LAT vadovai pripažino, kad jie puikiai žino, kad Gladutis suklastojo savo nutartį, įrašydamas į ją žinomai melagingus duomenis, tačiau kartu jie pasiuntė redakciją labai toli, nes vadinamasis aukščiausias teismas už nieką neatsako, ir niekam neatsiskaito. Redakcijos pateikti klausimai yra pagrįsti labai objektyviais duomenimis, kuriuos labai lengva patikrinti, paėmus jau minėtą teisėjo E.Gladučio nutartį. Tokia teisėjų savivalė dabar atima žadą, tačiau tada niekas, išskyrus Neringą Venckienę, į tai neatkreipė dėmesio. Beje, šią nutartį priėmusios kolegijos pirmininkas Eligijus Gladutis vėliau prezidentės Dalios Grybauskaitės rūpesčiu 2014 m. buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėju.

Po šios teismo nutarties nutraukti pedofilijos bylą  Neringa Venckienė išgyveno itin skausmingai. Interviu „Laisvam laikraščiui“ ji sakė : „Tiesą sakant, pačias didžiausias savo viltis siejau su apygardos teismo teisėjais. Maniau, kad jie kvalifikuoti, protingi, įsigilins į mūsų skundus ir juos patenkins. Tikėjausi, kad L. Stankūnaitei bus pareikšti įtarimai, ji bus nuteista, o mažametė mano brolio dukrelė augs saugi. Bet de ja!.. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis yra pasityčiojimas iš teisingumo ir visiškas ignoravimas mažametės atstovų prašymų bei motyvų. Aš, pavyzdžiui, taip galvoju: net jeigu tu jauti baimę dėl pedofilų klano galių, jeigu tau, kaip teisėjui, kažkas daro įtaką, nebūk teisėju arba bent jau nusišalink. O taip, kaip dabar - spręsti bylą ir iš esmės pasakyti, kad toms dviem mergaitėms niekada nieko nebuvo daroma, manau, tai yra pats didžiausias nusikaltimas!.. Gal ir negalima linkėti kitiems blogo, bet aš norėčiau, kad šie trys teisėjai: Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis išgyventų tai, ką išgyveno mano brolis Drąsius, mano tėvai ir aš. Kad šių teisėjų vaikai ar anūkai išgyventų tai, ką išgyveno mano brolio dukrelė!.. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodyta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus. Tačiau ką šie teisėjai išanalizavo ir ką jie tyrė, jeigu byloje nėra galimų prievartautojų telefoninių pokalbių duomenų? Nesuprantu, kaip galima apygardos teismo teisėjui rašyti tokį melą?!.. Į nagrinėjamą bylą A. Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių išklotinės neįdėtos. Kaip teismo posėdžio metu Panevėžio apygardos teisme prokuroras R.Šileika pasakė - telefoninių pokalbių išklotinių buvo šeši tomai, todėl jis, neva nenorėdamas apkrauti bylos, jų neįdėjo“.

Vilniaus apygardos teismo kolegija, pirmininkaujama Audriaus Cinino, visiškai išteisino pedofilijos bylos įtariamąjį Audrių Ūsą, net neapklaususi nukentėjusios Deimantės Kedytės, o A.Cininas, pats sugalvojo, kad „mergaitės atmintis ištrinta“. Tai šiurkštūs BPK pažeidimai, padaryti specialiai tam, kad numarinti pedofilijos bylos tyrimą. PO šio sprendimo teisėjas A.Cininas taip pat prezidentės rūpesčiu buvo paskirtas į Vilniaus apygardos teismą.Kėdainių rajono teismo teisėjas Bronius Varsackis viešai aiškindamas tokios nutarties (skubiai gražinti Deimantę jos motinai, kuri tuo metu buvo įtariama savadavimu) priėmimo motyvus. sakė, kad jis ¡rodymus tyrė keletą kartu, kai kuriuos - dešimt kartu. Taip pat sakė, kad perskaičius psichologo išvadas, jam pasidarė aišku, kad vaikas turi augti su motina. Tačiau B. Varsackio 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodyta, kad nutraukdamas civilinę byla, teismas netiria ir nenagrinėja įrodymu. Nutartyje iš viso nieko nėra pasisakyta apie psichologų, socialinių darbuotojų išvadas. Taigi teisėjas, neištyręs įrodymų, parengiamajame teismo posėdyje nutraukęs bylą, neturėjo teisės vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. Stankūnaite.Dėl žmonių nužudymo – šioje byloje yra nužudyti Violeta Naruševičienė, Jonas Furmanavičius, Andrius Ūsas, Drąsius Kedys – šie nužudymai iki šiol nėra atskleisti, o žudikai vaikšto tarp mūsų. Visa vadinamoji „teisės sistema“ dėl dviejų žmonių nužudymo apkaltino D.Kedį, ir jo draugą, aklą žmogų Raimundą Ivanauską. Vienintelis įrodymas – tariamo liudininko Mindaugo Žalimo „parodymai“, kad jis neva žinojęs apie būsimas žudynes. Tokius parodymus M.Žalimas davė už tai, kad prokuratūra jam nutrauktų bylą dėl Baltarusijos piliečio Viačeslavo Riavinskio sunkaus kūno sužalojimo. Nors auka atpažino M.Žalimą kaip savo užpuoliką, prokuratūra byla jam nutraukė, ir dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą žmogų.

Visi šie aprašyti faktai liudija, kad prokuratūra yra tapusi ne nusikaltimo tyrimo, o jų dengimo institucija, ir todėl turi būti išvalyta, o visi, dengę šiuos nusikaltimus, patraukti atsakomybėn. Remdamasis išdėstytu, prašau atnaujinti vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą, išsiaiškinti, kodėl ją tyręs prokuroras R.Šileiką ją klastojo, kas jam liepė tai padaryti. Kartu prašau atnaujinti ir minėtų žmonių žūties tyrimą, nes niekas iki šiol netiki, kad Drąsius Kedys „užspringo žolės lapu“, O Andrius Ūsas „paskendo baloje“.