Kaip G. Nausėda, susidorojo su bankais.

O kaip gražiai buvo susidorota su lietuviškais bankais, kurie per krizę už indėlius gyventojams mokėjo padorias palūkanas. Vos tik valstybės ir Lietuvos banko rankomis su „Snoro“ ir Ūkio bankais buvo susidorota, palūkanos už indėlius smigo į rekordines žemumas. Bankai net grasino reikalausią primokėti už indėlių laikymą.

Tų, kas valdo mūsų pinigus ir verčia mus vergais, viešumoje nepamatysite. Banko vadovai išimtinai retai aiškina, kodėl didėja įkainiai, kerpamos palūkanos už indėlius, apmokestinami grynieji pinigai. Į viešumą jie siunčia samdytus vietinius patarėjus, kurie itin uoliai stengiasi pudruoti Tautai smegenis.

Vienas iš tokių - GITANAS NAUSĖDA. Kitados jis buvo Lietuvos banko valdybos narys. Nestebina, kad būtent tuo metu, kai skandinavai žengė pirmuosius žingsnius į Lietuvos rinką. O vos tik SEB grupė 2000 metais įsigijo beveik 98 proc. Vilniaus banko akcijų, G.NAUSĖDA iš LB valdybos peršoko tiesiai į naujų šeimininkų paskirto banko valdybos pirmininko patarėjo krėslą. Ir patarinėja iki šiol. Tiesa, ką jis patarinėja banko prezidentui, nežinia, užtat nemaža dalis piliečių, prieš dešimtmetį patikėjusių jo patarimais, žagsi iki šiol.

Tūkstančiai jaunų šeimų, 2004-2007 metais suvilioti reklaminių G.NAUSĖDOS ir kitų skandinavų bankų nupirktų „ekspertų“ pasakų, kad gyvenimą galima kurti iš paskolų, ėmė bankų lengvai dalintus kreditus būstui, tikėdamiesi gyventi kaip tikri europiečiai.

Būsto kainų burbulas pūtėsi, o didis finansininkas G.NAUSĖDA ramino, kad tai geriausia investicija, ir būsto kainos niekada nekris. Dėl optimistinių prognozių išpopuliarėjęs ekspertas ir tada buvo įkopęs į reitingų viršūnes apklausose dėl galimų kandidatų pakeisti prezidento poste Valdą Adamkų. Tačiau krizė sugriovė daugybės būsto paskolų gavėjų gyvenimo viltis ir pačius gyvenimus, ir visi pamatė, ko verti šio galimo kandidato į šalies vadovus patarimai. G.NAUSĖDA tavo rinkimuose nekandidatavo.

Tuo metu bankai pradėjo „žiauriąsias akcijas“ prieš būsto kreditų gavėjus. Verslą bankai irgi akimirksniu užsmaugė - visus, bent kiek pradelsusius mokėti palūkanas, varė į bankrotą, įmonių turtą išparceliuodavo savo antrinėms įmonėms. Išieškoti pinigai milijardais keliavo į Švediją, kaip ir iš Lietuvos žmonių surinkti indėliai. Patys skandinavų bankai deklaravo milžiniškus nuostolius ir mokėjo juokingus mokesčius.

A. Zinkuvienė ("Respublika")