Tiesa apie MAMA

Kai mama sako, kad ji pavargusi, ji tik tai ir turėjo omeny!

Ji nesakė, kad nori numesti sūnų/dukrą ir pamiršti, kad jis ar ji egzistuoja.

Kai mama sako, kad ji nori pabūti viena, tik ji pati, ji tik tai ir turėjo omeny.

Ji nesakė, kad ji gailisi esanti mama ir kad motinystė yra gyvenimo klaida.

Kai mama sako, kad jai reikia pagalbos atliekant darbus, tai reiškia, kad būtent to jai dabar reikia.

Ji nesako, kad ji nesugeba.

Kai mama pagamina užpilamus makaronus vakarienei, tai nereiškia, kad ji juos gamina kiekvieną savaitės dieną ir , kad jos vaikai nežino kas yra daržoves ir sveiki patiekalai.

Kai atvažiuoji aplankyti mamos ir jos namai sujaukti, tai nereiškia, kad tie namai sujaukti visą laiką.

Kai mama sako, kad ji norėtų išeiti su draugėmis, ji tik tai ir turi omeny. Ji nenori grįžti į laikus kai buvo “nepriklausoma/ ne mama” kai ji lyg neturėjo atsakomybių.

Kai mama sako, kad ji nerimauja ir baiminasi, ji tai ir turi omeny. Ji nesakė, kad ji ruošiasi palūžti ar, kad ji bailė.

Kai tu klausaisi rėkiančios mamos, tai nereiškia, kad ji tik rėkia, tikriausiai ji jau 300 kartų kalbėjo ramiu tonu.

Kai matai nervuotą mamą ant išprotėjimo ribos, tai nereiškia , kad ji tokia kiekvieną dieną tokiose situacijose.

Neišradinėk melo kažką nuteisti, ypač moterį, kuri kiekvieną dieną, visais laikais atiduoda savo gyvenimą dėl kitos būtybės, kuri, ji žino, kad yra svarbesnė nei jos pačios. Pasaulyje nėra nei vieno kito žmogaus, kuris sugeba atiduoti tiek daug, kiek atiduoda mama. Ir jos nusipelno daug daugiau supratimo ir daug mažiau teismo.