Laivo katastrofa Viduržemio jūroje šiandien atkreipė daugelio Europos politikų dėmesį, kadangi Libijoje, pasak federalinio vidaus reikalų ministro Tomo Mezjero, daugiau nei milijonas pabėgėlių laukia išvykimo į ES Viduržemio jūra. „Kalbama apie tikrą tautų persikraustymą“ – teigia Europos politikas, krikščionių demokratų sąjungos narys Elmaras Brokas naujienų agentūrai „Reuters“. Nors gelbėti pabėgėlius Viduržemio jūroje yra labai svarbu, vien šito neužtenka. Elmaras Brokas teigia: „Jei mes tik duosime kuo daugiau laivų, išvykimo iš Libijos ims laukti du milijonai žmonių“. Daugelį metų atgal ES politikai buvo įspėti, kad konfliktas su tuometiniu valdovu Kadafiu destabilizuos Libiją ir sukels grėsmę pietiniam pasieniui su ES. Po Amerikos valdžios inicijuoto Kadafio nuvertimo, pasibaigė ir jo nustatyta tvarka, kuri ilgą laiką užtikrino Europos sąjungos saugumą prie pietinės sienos, kadangi, pagal susitarimą su ES, Libija prisiėmė atsakomybę sulaikyti pabėgėlius stovyklose ir siųsti juos atgal į Tėvynę, o ne laivais į Europą. „Kadafis buvo diktatorius, - pripažįsta eurokomisaras Giunteris Etingeris, – tačiau, jis nustatė tam tikras taisykles (...). Dabar pas mus chaosas su sukilėliais“. ES užsienio ministerijos sekretorius spaudai Martinas Šeferis sako: „Tai, ką šiandien pergyvename, yra karinių operacijų, kurių metu buvo nuverstas Kadafio režimas, o į jo vietą niekas nepaskirtas, pasekmės“. Ar tie įspėjantys balsai, kylantys prieš neribotą asmenų, ieškančių prieglobsčio, priėmimą bus taip pat neišgirsti, kaip nebuvo išgirsti balsai tų, kurie pakilo prieš Kadafio nuvertimą? Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai susitarė, kad pabėgėlių problemą galima išspręsti tik tuo atveju, jei Libijoje vėl bus užtikrintas stabilumas. Bet kaip to pasiekti, turbūt nežino niekas. Italijos premjeras Mateo Renci tvirtai pasiryžęs imtis žmonių, nelegaliai pervežamų į Europą, prekybos problema. Tačiau, specialistai labai abejoja, kad kovą su kontrabandininkais įmanoma laimėti, nes jie viso labo tėra pakeičiami vykdytojai. Tikrieji „lėlininkai“ (kurie tampo už virvučių) slepiasi už širmos ir priartėti prie jų labai sunku. Už dešimčių tūkstančių migrantų, kasmet atvykstančių į Europą, stovi verslas, nes už kiekvieną pabėgėlį gaunama iki 10 000 eurų. Pelnas iš prekybos žmonėmis yra antroje vietoje po prekybos narkotikais. Bet kas gi tie šaltakraujiški „lėlininkai“, kuriuos taip sunku pasiekti? Norint atsakyti į šį klausimą, vertėtų pažvelgti, iš kur atvyksta didžioji pabėgėlių dalis. Daugiausia tai žmonės iš šalių, nukentėjusių nuo, taip vadinamo, „Arabų pavasario“ arba nuo iš išorės sukeltos suirutės, šalių, kuriose ligi šiol nėra ramybės. Taip vyksta organizuota prekyba: surenkami žmonės, kuriems žadamas „auksinis rytojus“ Europoje, ir tai iš dalies palaikoma vietinės žiniasklaidos. Be to, pabėgėliai verbuojami iš „juodosios“ Afrikos, kurių didelė dalis žūsta ne jūroje, o kelyje per Sacharą. Apie tai žiniasklaida tyli. Atvykę į Italiją, pabėgėliai, su kuriais italų valdžia tarsi nesusitvarko, aprūpinamai naujais pasais, pinigais ir siunčiami į Vokietiją. Ten pabėgėlių punktai ir stovyklos yra perpildyti. Nežiūrint gerų norų ir nuoširdaus pasirengimo padėti, ligoninės ir valdžios institucijos perkrautos. Vėliausiai čia ir patys pabėgėliai pamato, kad žadėtasis „auksinis rytojus“ Europoje neatitinka tikrovės ir net negali atitikti... Nenuostabu, kad apgauti ir nuvilti žmonės potencialiai gali tapti socialinių neramumų priežastimi. Bet kas gi tokiu klastingu būdu naudojasi žmonėmis: ne tik pabėgėliais, bet ir tais, kurie nori pasipelnyti iš prekybos žmonėmis, bei šalių, pasiruošusių padėti, geranoriškumu? Mūsų nuostabai, pabėgėliai liudija, kad laivai, kuriais jie atvyko, buvo su Amerikos vėliavomis. Tikriausiai JAV vadovybė ir už jos stovinti finansinė oligarchija organizuoja šį tautų persikraustymą. Tačiau kas juos verčia nelegaliai transportuoti pabėgėlius į Europą? Ar taurūs, altruistiniai ir humaniški motyvai? –vargu, nes pati JAV vadovybė labai griežtai saugo savo sienas nuo nelegalių imigrantų. Pavyzdžiui, siena su Meksika saugoma 5 metrų aukščio, 3 169 kilometrų ilgio siena. Šiame pasienio ruože tarnauja 17 000 pasieniečių. Amerikos pasieniečiai ieško nelegalių perbėgėlių lėktuvų, sraigtasparnių, kamerų, dronų bei sensorių, reaguojančių į žemės virpesius, pagalba. Tuos, kuriuos sugauna, suima ir be jokių klausimų deportuoja atgal. Tačiau į Europą amerikiečiai gabena bėglius dešimtimis tūkstančių. Kaipgi reaguotų JAV vadovybė, jeigu prancūzų ar italų laivai atvežtų į jos teritoriją pabėgėlius iš Meksikos? Ir tai yra pagrindinis šios problemos momentas. Tokia ilgalaikė JAV strategija pabėgėlių klausimu Europai sukelia egzistencines problemas. Amerikai šios problemos iškiltų taip pat. Todėl ten sienos taip aklinai uždarytos. Ši, dirbtinai sukelta, katastrofiška padėtis su pabėgėliais yra šiuolaikinis JAV vadovybės ir už jos stovinčios finansinės oligarchijos karas prieš Europą. 07/05/2015
コメント